
Investuokite į fizinius tauriuosius metalus paprastai.

Trumpa išvada: Energetikos krizė, auksas ir sidabras dėmesio centre: Europos dujų saugyklos užpildytos tik 70 proc., TTF kaina siekia apie 72 Eur/MWh – tai gera 40 eurų daugiau nei prieš Irano karą. Tai atkartoja istorinį modelį, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas tauriesiems metalams. 2026 m. rugsėjo duomenys.
Europos Sąjunga atsidūrė kitos energetikos krizės įkarštyje. ES energetikos komisaras Dan Jørgensen paragino valstybes nares savanoriškai mažinti energijos suvartojimą – riboti temperatūrą viešuosiuose pastatuose, išjungti naktinį apšvietimą, taikyti išmaniuosius tarifus. Šios priemonės žinomos: jos kilusios iš 2022-ųjų krizinės vasaros.
Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos tik apie 70 proc. – tai maždaug dvylika procentinių punktų mažiau nei praėjusiais metais. Nyderlandų TTF lyginamoji kaina siekia apie 72–74 eurus už megavatvalandę. Prieš Irano karą 2026 m. vasarį ji buvo apie 40 eurų mažesnė. Analitikai jau įspėja apie šuolius virš 100 Eur/MWh žiemą.
Trys veiksniai vienu metu kelia kainų lygį:
ES Komisija oficialiai kalba apie „kainų ir potencialią tiekimo krizę“.
Energijos kainos yra bendros ekonominės kainų raidos variklis. Didesnės dujų kainos reiškia didesnes gamybos sąnaudas pramonėje, brangesnį šildymą namų ūkiams ir kylančias kainas beveik visose tiekimo grandinėse.
Dabartiniai skaičiai: PCE kainų indeksas JAV gegužę pakilo iki 4,1 proc., o pagrindinis veiksnys buvo energija. Vokietijoje namų ūkių vartotojai už dujas 2026 m. rugsėjį mokėjo apie 12,6 cento už kilovatvalandę – tai beveik 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Centriniams bankams tai reiškia neišspręstą dilemą: palūkanų normų mažinimas kainuoja pasitikėjimą kovojant su infliacija. Palūkanų normų išlaikymas aukštame lygyje kainuoja ekonomikos augimą. Abu keliai kelia netikrumą, o netikrumas yra klasikinė tauriųjų metalų terpė.
Norint suprasti, kaip dabartinė energetikos krizė vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje paveiks auksą ir sidabrą, reikėtų pasidomėti istorija – ne kaip pranašyste, o kaip modeliu.
Modelis visada tas pats: taurieji metalai reaguoja su vėlavimu, nes iš pradžių atsiranda likvidumo trūkumas. Tik tada, kai tampa aišku, kad nuosmukis yra struktūrinis, prasideda piniginis vertės perskaičiavimas.
Šiuo metu auksu prekiaujama už maždaug 4 286 JAV dolerius už Trojos unciją (perskaičiavus – apie 3 760 eurų). Tai žymi didelę korekciją, palyginti su visų laikų aukštumomis, viršijusiomis 5 500 JAV dolerių metų pradžioje, kurią sukėlė likvidavimo pardavimai po Irano karo.
Ši korekcija sukūrė įdomią situaciją: auksas yra pigesnis nei pavasarį, tačiau pagrindiniai veiksniai – infliacija, geopolitika, energetikos krizė – yra stipresni nei bet kada anksčiau.
Sidabras atkartoja tą patį modelį, tačiau turi dar vieną struktūrinį argumentą: pramoninė paklausa (saulės moduliai, elektromobiliai, elektronika) viršija pasiūlą jau aštuntą kartą iš eilės. Energetikos krizė, spartinanti energetikos pertvarką, gali dar labiau padidinti šį deficitą.
Kilus staigioms krizėms, iš pradžių atsiranda likvidumo problemų: investuotojai turi uždaryti pozicijas ir kartu parduoda auksą. Tik tada, kai tampa aišku, kad krizė yra ilgalaikė ir skatina struktūrinę infliaciją, auksas pradedamas vertinti iš naujo kaip apsauga nuo perkamosios galios praradimo. Istoriškai šis procesas trukdavo nuo šešių iki dvylikos mėnesių.
Sidabras pasižymi dvejopu pobūdžiu: jis reaguoja į infliaciją ir netikrumą kaip auksas, tačiau papildomai gauna naudos iš pramoninės paklausos, ypač energetikos pertvarkos srityje. Energetikos krizė, spartinanti atsinaujinančios energijos plėtrą, gali dar labiau padidinti struktūrinį sidabro paklausos deficitą.
ES Komisija iš pradžių buvo nustačiusi 90 proc. tikslą rudeniui. Šiais metais oficiali ribinė vertė yra 80 proc. Šiuo metu užpildymas siekia 70 proc., tad Europa yra gerokai žemiau šios ribos, o tai didina tiekimo sutrikimų ir kainų šuolių riziką žiemą.
Šis įrašas nėra patarimas dėl investavimo. Visi kainų nurodymai yra momentiniai ir gali bet kada pasikeisti. Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas gali būti susijęs su kainų svyravimo rizika.