Kodėl investuoti į sidabrą? Pramonė, pasiūla ir rizikos
Kodėl investuoti į sidabrą? Investuodami į sidabrą, perkate metalą, turintį du veidus: jis yra vertės saugojimo priemonė ir kartu svarbi saulės elementų bei elektronikos žaliava. Šiame puslapyje paaiškinama, iš kur kyla paklausa, kas slypi už dažnai minimo pasiūlos deficito ir kokių trūkumų sidabras turi, palyginti su auksu. Ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.
Kam naudojamas sidabras?
Sidabras geriau nei bet kuris kitas metalas praleidžia elektrą ir šilumą. Todėl jo yra saulės elementuose, elektros kontaktuose, spausdintinėse plokštėse ir transporto priemonių elektronikoje. Remiantis The Silver Institute World Silver Survey 2026, pasaulinė sidabro paklausa 2025 m. siekė 1,13 mlrd. uncijų, t. y. 2 % mažiau nei ankstesniais metais.
Iš jų 657,4 mln. uncijų teko pramonei – 3 % mažiau. Taigi pramonei tenka apie 58 % visos paklausos. Likusi dalis pasiskirsto tarp papuošalų, sidabrinių indų ir stalo įrankių bei luitų ir monetų. Ši struktūra iš esmės skiria sidabrą nuo aukso, kuris daugiausia perkamas kaip papuošalai ir investicija.
Fotovoltika: didelis pirkėjas, susiduriantis su sunkumais
Saulės energetikos pramonė yra didžiausias atskiras pramoninis pirkėjas. World Silver Survey duomenimis, 2025 m. ji suvartojo 186,6 mln. uncijų, 6 % mažiau nei ankstesniais metais. Tai sudaro apie 28 % pramoninės sidabro paklausos.
Mažėjimo priežastis aiški: sidabro pasta sudaro apie 10–20 % saulės elemento kainos. Todėl, esant aukštoms sidabro kainoms, gamintojai naudoja mažiau sidabro arba iš dalies jį pakeičia kitomis medžiagomis. The Silver Institute tikisi, kad 2026 m. fotovoltikos paklausa sumažės dar maždaug 19 %. Taigi daugiau saulės elektrinių nebūtinai reiškia didesnį sidabro suvartojimą.
Elektronika, elektros tinklai ir duomenų centrai
The Silver Institute duomenimis, elektros ir elektronikos sričių paklausa 2025 m. sumažėjo 2 %. Institutas augimą mato plečiant elektros tinklus, transporto priemonių elektronikoje ir dirbtinio intelekto duomenų centruose.
The Silver Institute vertinimu, šios sritys iki šiol nekompensavo fotovoltikos nuosmukio. Todėl pramonės paklausa labai priklauso nuo atskirų pramonės šakų technologinių sprendimų – ir nuo ekonomikos ciklo.
Kiek patikimas pasiūlos deficitas?
2025 m. paklausa penktus metus iš eilės viršijo pasiūlą. World Silver Survey duomenimis, deficitas siekė 40,3 mln. uncijų. Tuo pat metu kasyklų pasiūla išaugo 3 % iki 846,6 mln. uncijų, o perdirbimas – 2 % iki 197,6 mln. uncijų.
2026 m. The Silver Institute prognozuoja 46,3 mln. uncijų deficitą. 2026 m. vasarį jis dar tikėjosi apie 67 mln. uncijų. Taigi tokie vertinimai gerokai keičiasi. Be to, deficitas nereiškia, kad sidabro baigiasi: jis padengiamas iš esamų antžeminių atsargų. Iš jo negalima išvesti jokios konkrečios kainos.
Sidabras svyruoja labiau nei auksas
Sidabro rinka gerokai mažesnė nei aukso rinka. LBMA duomenimis, 2026 m. birželį Londono prekyboje kasdien buvo perduodama sidabro už 12,9 mlrd. JAV dolerių, o aukso – už 70,9 mlrd. JAV dolerių. Mažesnės rinkos stipriau reaguoja į lėšų įplaukas ir ištekėjimą.
Per pastaruosius šešis dešimtmečius vidutinis metinis kintamumas siekė apie 29 % sidabro ir apie 16 % aukso (BullionVault analizė). Sidabras per trumpą laiką gali smarkiai pabrangti, bet lygiai taip pat smarkiai ir atpigti. Todėl ta pati į sidabrą investuota suma portfelyje paprastai sukelia daug didesnius svyravimus nei aukse.
PVM: kaštų trūkumas Vokietijoje
Investiciniam auksui taikoma PVM išimtis pagal § 25c UStG galioja tik auksui. Vokietijoje sidabro luitams taikomas standartinis 19 % tarifas (§ 12 UStG). Todėl sidabro kaina pirmiausia turi pakilti šiuo antkainiu, kad galėtumėte parduoti be nuostolio.
Vienas iš būdų to išvengti – saugojimas muitinės sandėlyje už ES ribų. Spargold sidabrą saugo muitinės sandėlyje „The Reserve“ Singapūre. Spargold teigimu, kol metalas lieka ten, pirkimas yra be PVM. Kaip ir aukso atveju, pelnui taikomas § 23 EStG: išlaikius daugiau nei vienerius metus, Vokietijoje jis neapmokestinamas.
