Vokietija −11 %, Lenkija +54 % – diskusijos dël aukso taip pat išsiskiria
2026 m. spalio 20 d.
Pasiruošę išbandyti „Spargold“?
Investuokite į fizinius tauriuosius metalus paprastai.
Investuokite į fizinius tauriuosius metalus paprastai.
Vokietija: −11 %.
Lenkija: +54 %.
Taip skirtingai nuo 2015 m. vystësi reali abiej&u_tail; šali&u_tail; pramonës produkcija.
O dabar išryškëjo antrasis kontrastas, kuris atrodo dar simboliškesnis:
Labai daug aukso.
Lenkijos centrinis bankas sparčiai artëja prie savo tikslo:
Vokietija, turëdama apie 3 350 ton&u_tail;, vis dar išlaiko antr&a_ogonek; pagal dyd&i_ogonek; valstybin&i_ogonek; aukso rezerv&a_ogonek; pasaulyje.
Tačiau šioje šalyje 2026 m. buvo rimtai diskutuojama apie dalies šio aukso pardavim&a_ogonek;, siekiant finansuoti pagalb&a_ogonek; krizës metu ir investicijas.
Dvi kaimyninës šalys.
Dvi skirtingos raidos kryptys.
Ir vienas klausimas:
Pateikiami Eurostat duomenys matuoja reali&a_ogonek; pramonës produkcij&a_ogonek; – t. y. gamybos apimt&i_ogonek;, o ne tiesiog dël infliacijos išpūstas pajamas.
Lyginami 2025 m. su 2015 m.
Vokietija:
Lenkija:
Kitos Europos valstybës taip pat gerokai paaugo – nors reikia atsižvelgti &i_ogonek; nacionalinius specifinius veiksnius. Pavyzdžiui, išskirtin&i_ogonek; Danijos augim&a_ogonek; stipriai lemia farmacijos pramonë. European Commission
Šie skaičiai tikrai nereiškia:
kad visa Vokietijos ekonomika nuo 2015 m. susitraukë vienuolika procent&u_tail;.
Matuojama pramonë.
Ir būtent todël ši tendencija Vokietijai yra tokia &i_ogonek;domi.
Nes pramonë dešimtmečius buvo Vokietijos gerovës modelio pagrindas.
Automobiliai.
Mašinos.
Chemija.
Metalas.
Elektrotechnika.
Pramonës eksportas.
Vokietija dešimtmečius išskirtinai specializavosi gaminti aukštos kokybës fizines prekes ir jas parduoti visame pasaulyje.
Doch būtent šiam modeliui iškilo grësmë.
Europos Komisija savo 2026 m. ataskaitoje apie Vokietij&a_ogonek; pateikia itin aiški&a_ogonek; išvad&a_ogonek;:
Vokietijoje nuo 2019 m. beveik nëra realaus ekonominio augimo, o nuo pandemijos pradžios ji yra viena iš silpniausiai atsigaunanči&u_tail; ES šali&u_tail;.
Tuo pačiu metu pasaulinës eksporto rinkos dalys gerokai sumažëjo.
Kaip priežastis Komisija nurodo:
aukštas energijos kainas,
dideles darbo s&a_ogonek;naudas,
kvalifikuotos darbo jëgos trūkum&a_ogonek;,
mažëjančias technologines lyderio pozicijas,
stiprëjanči&a_ogonek; konkurencij&a_ogonek; iš Kinijos
ir menkas privačias investicijas. Economy and Finance
Ypač atkreiptinas dëmesys:
Komisija, ypač automobili&u_tail; ir mašin&u_tail; sektoriuose, jau mato ženkl&u_tail;, kad fizinë gamyba keliasi &i_ogonek; užsien&i_ogonek;, o Vokietijoje lieka labiau su pramone susijusios paslaugos. Economy and Finance
Tai daugiau nei trumpalaikis konjunktūros nuosmukis.
Žinoma, š&i_ogonek; skaiči&u_tail; reikia vertinti kontekste.
Lenkija pradëjo nuo žemesnio ekonominio lygio.
Besivejanti šalis procentais gali augti gerokai greičiau nei jau aukštai industrializuota ekonomika.
Tačiau vien tai nepaaiškina tokios raidos.
Lenkija jau ne vienerius metus didina pramoninius pajëgumus ir eksporto rinkos dalis.
ES Komisija šal&i_ogonek; ir toliau apibūdina kaip dinamišk&a_ogonek; ekonomik&a_ogonek;, kuri&a_ogonek;, be kita ko, skatina investicijos, vartojimas ir didëjanti integracija &i_ogonek; Europos vertës kūrimo grandines. Economy and Finance
Dël to kyla vis svarbesnis klausimas:
Vokietijoje?
Lenkijoje?
Čekijoje?
JAV?
Kinijoje?
Azijoje?
&I_ogonek;monës dël to nusprendžia ne remdamosi nacionalinëmis tradicijomis.
Jos lygina:
energij&a_ogonek;,
mokesčius,
atlyginimus,
infrastruktūr&a_ogonek;,
leidimus,
specialistus,
kapital&a_ogonek;,
priëjim&a_ogonek; prie rinkos,
planavimo saugum&a_ogonek;.
Ir kiekvienas iš ši&u_tail; sprendim&u_tail; keičia ateinanči&u_tail; dešimties met&u_tail; ekonomin&i_ogonek; žemëlap&i_ogonek;.
Iš pirmo žvilgsnio pramonës produkcija ir centrinio banko auksas turi nedaug bendro.
Ir iš tikr&u_tail;j&u_tail; būt&u_tail; nerimta teigti:
Lenkijos pramonë auga, nes ji perka auks&a_ogonek;.
Žinoma, ne.
Tačiau &i_ogonek;domu tai, kaip skirtingai abi šalys šiuo metu galvoja apie strateginius rezervus.
Lenkijos nacionalinis bankas pastaraisiais metais gerokai padidino savo aukso rezervus.
2022 m. pabaigoje Lenkija dar turëjo apie:
228 tonas.
Vëliau sekë dideli pirkimai.
2023 m.:
daugiau nei 130 ton&u_tail;.
2024 m.:
apie 90 ton&u_tail;.
2025 m.:
apie 102 tonas.
Ir 2026 m. tai tësësi.
Vien iki liepos mënesio Lenkija, &i_ogonek;sigijusi apie 90 ton&u_tail;, buvo didžiausia oficiali centrinio banko pirkëja tais metais. World Gold Council
Rugsëj&i_ogonek; Varšuva dar labiau paspartino temp&a_ogonek;.
Remiantis paskelbtais NBP rezerv&u_tail; duomenimis, prisidëjo dar apie:
aukso.
Taigi rugsëjo pabaigoje Lenkija jau turëjo turëti apie:
Iki oficialaus tikslo trūksta tik keli&u_tail; ton&u_tail;:
Galutinius rugsëjo mënesio duomenis Lenkijos nacionalinis bankas ketina paskelbti spalio 21 d.; todël šiuo metu nurodytos maždaug 694 tonos yra tik iš rezerv&u_tail; vertës išvestas vertinimas. euronews
Auksas šiuo metu sudaro apie:
aukso. euronews
Lenkijos centrinio banko pagrindimas iš ties&u_tail; yra stebëtinai klasiškas.
Auksas yra:
labai likvidus,
juo prekiaujama tarptautiniu mastu,
nepriklauso nuo &i_ogonek;monës mokumo
ir:
Todël jis neturi klasikinës emitento kredito rizikos.
Be to, auksas mažina rezerv&u_tail; portfelio koncentracij&a_ogonek; kitomis valiutomis ir vertybiniais popieriais. euronews
Būtent todël daugelis centrini&u_tail; bank&u_tail; šiuo metu didina savo aukso atsargas.
Lenkija yra viena iš agresyviausi&u_tail; pirkëj&u_tail;.
Vokietija turi visai kitok&i_ogonek; aukso lob&i_ogonek;.
Bundesbank priklauso apie:
Taigi Vokietija po JAV turi antr&a_ogonek; pagal dyd&i_ogonek; nacionalin&i_ogonek; aukso rezerv&a_ogonek; pasaulyje.
Nepaisant to, 2026 m. pavasar&i_ogonek; kilo dëmesio verta diskusija.
Vokietijos ekonomini&u_tail; tyrim&u_tail; instituto (DIW) prezidentas Marcel Fratzscher pasiūlë:
Jo pagrindimas:
Vokietija turi milžinišk&a_ogonek; vieš&a_ogonek;j&i_ogonek; turt&a_ogonek;, tačiau tuo pačiu metu trūksta milijard&u_tail; kovai su krizëmis, lengvatoms ir investicijoms.
Aukso rezervus jis pavadino:
Dalis jo galët&u_tail; būti panaudota, pavyzdžiui, infrastruktūrai ar kitoms valstybës užduotims. onvista
Taip staiga šalia atsidūrë dvi visiškai skirtingos idëjos.
Varšuvoje:
Vokietijoje:
Būt&u_tail; neteisinga rašyti:
Vokietija to nedaro.
Diskusija kilo dël DIW prezidento pasiūlymo ir kit&u_tail; vieš&u_tail; diskusij&u_tail;.
Pati Bundesbank aiškiai nurodë:
aukso rezerv&u_tail; pardavimas siekiant sumažinti valstybës skol&a_ogonek; ar finansuoti valstybës investicijas būt&u_tail; neleistinas.
Nes aukso savininkas yra nepriklausomas Vokietijos federalinis bankas („Deutsche Bundesbank“), o ne federalinë vyriausybë. BR.de
Taigi federalinë vyriausybë negali tiesiog pasakyti:
parduokite šimt&a_ogonek; ton&u_tail; ir už tuos pinigus statykite mokyklas ar greitkelius.
Būtent šis institucinis atskyrimas yra Europos centrini&u_tail; bank&u_tail; sistemos dalis.
Likus vos kelioms dienoms iki šio straipsnio, Bundesbank prezidentas Joachim Nagel pasakë programin&i_ogonek; kalb&a_ogonek; apie aukso, kaip centrinio banko rezervo, reikšmë.
Ir jo argumentacija skamba stebëtinai panašiai &i_ogonek; Lenkijos centrinio banko argumentus.
Fizinis auksas nepriklauso nuo to, ar:
valstybë,
bankas
ar kitas emitentas
vykdo savo mokëjimo &i_ogonek;sipareigojimus.
J. Nagel taip pat nurodë, kad geopolitinë rizika ir didëjanti valstybës skola gali padidinti diversifikavimo &i_ogonek; auks&a_ogonek; patrauklum&a_ogonek;.
Jo išvada:
vis dar yra daug argument&u_tail; už:
Taip vaizdas tampa &i_ogonek;domesnis nei paprastas palyginimas „Lenkija perka – Vokietija parduoda“.
Tikroji padëtis yra tokia:
Lenkijos centrinis bankas aktyviai perka auks&a_ogonek;. Vokietijoje viešai diskutuojama apie pardavim&a_ogonek; valstybës užduotims finansuoti, o pati Bundesbank aiškiai gina strategin&i_ogonek; aukso vertë.
Šis skirtumas yra svarbus.
2025 m. Vokietijos aukso atsargos sumažëjo tik:
1,26 tonos.
Kodël?
Ne biudžetui finansuoti.
Auksas rinkos kaina buvo parduotas federacijai, kad iš jo būt&u_tail; galima kalti vokiškas aukso monetas.
Iš viso turint apie 3 350 ton&u_tail;, tai sudaro vos:
Taigi apie strategin&i_ogonek; Vokietijos aukso rezerv&u_tail; mažinim&a_ogonek; šiuo metu negali būti në kalbos.
Nes ji atskleidžia du iš esmës skirtingus požiūrius &i_ogonek; turt&a_ogonek;.
Vienas iš j&u_tail;:
mes turime turto objekt&a_ogonek;. Jo vertë gerokai išaugo. Kodël mums juo nepasinaudojus ir neišleidus pinig&u_tail;?
Kitas:
būtent todël, kad pasaulis tampa nesaugesnis, o valstybës labiau &i_ogonek;siskolinusios, mums reikia turto, kuris tuo pačiu metu nebūt&u_tail; kieno nors kito &i_ogonek;sipareigojimas.
Dël abiej&u_tail; pozicij&u_tail; galima diskutuoti ekonomiškai.
Tačiau jos lemia visiškai skirtingus sprendimus.
Ne kaip trumpalaik&i_ogonek; spekuliacij&u_tail; objekt&a_ogonek;.
Ne kaip biudžeto eilutë.
O kaip:
Pats žodis pasako, apie k&a_ogonek; eina kalba.
Rezervas turimas būtent toms situacijoms, kai kiti turto objektai ar finansavimo galimybës gali nebeveikti taip, kaip tikëtasi.
Tai galioja:
užsienio valiutai,
energijai,
žaliavoms
ir:
auksui.
3 350 ton&u_tail;, palyginti su beveik 700 ton&u_tail; Lenkijoje.
Taigi Vokietija jokiu būdu nëra vargša auksu.
Priešingai. Federacinë Respublika turi išskirtinai didel&i_ogonek; bufer&i_ogonek;.
Todël &i_ogonek;domesnis klausimas yra:
Kaip neproduktyv&u_tail; turt&a_ogonek;, kur&i_ogonek; reikët&u_tail; panaudoti?
Ar kaip strategin&i_ogonek; draudim&a_ogonek;, kuris yra vertingas būtent tada, kai jo nereikia?
Dar kart&a_ogonek;:
nëra jokio priežastinio ryšio tarp Lenkijos aukso pirkim&u_tail; ir Vokietijos pramonës silpnumo.
Tačiau kartu šie skaičiai kažk&a_ogonek; sako apie ilgalaikius ekonominius sprendimus.
Nuo 2015 m.:
Lenkija: pramonë +54 %.
Vokietija: pramonë −11 %.
Ir 2026 m.:
Lenkija artëja prie 700 ton&u_tail; aukso rezerv&u_tail;.
Vokietija bent jau viešai diskutuoja apie tai, kad reikët&u_tail; monetizuoti dal&i_ogonek; savo gerokai didesni&u_tail; aukso atsarg&u_tail;.
Tai ne&i_ogonek;rodo jokio šalies ekonominës politikos pranašumo.
Tačiau kontrastas yra dëmesio vertas.
Pirmoji:
Produktyvumas.
Gamyklos.
Inovacijos.
&I_ogonek;monës.
Infrastruktūra.
Investicijos.
Antroji:
Rezervai.
Rizikos sklaida.
Likvidumas.
Apsidraudimas.
Strateginiai turto objektai.
Ekonomikai reikia abiej&u_tail;.
Vien iš rezerv&u_tail; niekas negali nuolat gyventi.
Tačiau ekonomika be rezerv&u_tail; krizës metu tampa pažeidžiama.
Daugelis žmoni&u_tail; &i_ogonek; savo turt&a_ogonek; žiūri beveik išskirtinai per klausim&a_ogonek;:
Akcijos.
Nekilnojamasis turtas.
Obligacijos.
&I_ogonek;monës.
Tai visiškai teisinga.
Tačiau antrasis klausimas yra toks pat svarbus:
Jei ekonomika susilpnës?
Jei valiuta praras perkam&a_ogonek;j&a_ogonek; gali&a_ogonek;?
Jei skolininkai turës problem&u_tail;?
Jei išaugs geopolitinë rizika?
Būtent todël centriniai bankai laiko rezervus.
Ir būtent todël diversifikavimas gali būti prasmingas ir privačiam turtui.
Valstybës obligacija yra:
reikalavimas valstybei.
Banko indëlis:
reikalavimas bankui.
&I_ogonek;monës obligacija:
reikalavimas &i_ogonek;monei.
Fizinis auksas yra:
Dël to auksas netampa automatiškai geresnis.
Auksas nemoka palūkan&u_tail;.
Jo kaina svyruoja.
Saugojimas kainuoja pinigus.
Tačiau jo rizikos struktūra yra kitokia.
Ir būtent todël tokie centriniai bankai kaip Lenkijos šiuo metu perka auks&a_ogonek;.
O:
Nes Lenkija šiuo metu s&a_ogonek;moningai nusprendžia:
mes norime jo daugiau.
Vokietija jo turi beveik penkis kartus daugiau.
Ir tuo pačiu metu šioje šalyje kyla klausimas:
Dël to galima ginčytis.
Netgi reikët&u_tail;.
Tačiau vieno dalyko nereikët&u_tail; pamiršti:
rezervas savo didžiausi&a_ogonek; strategin&i_ogonek; vertë dažnai turi būtent tada,
Pastar&u_tail;j&u_tail; dešimties met&u_tail; pramonës raida rodo, kaip greitai gali pasikeisti ekonominis svoris.
Galbūt tai kaip tik nëra argumentas mažiau vertinti rezervus.
O priešingai:
Išlikite &i_ogonek;žvalgūs
Jūsų Helge Peter Ippensen
