Istorijoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai valstybė privatiems asmenims uždraudė prekiauti auksu ir jį turėti, šią veiklą apribojo arba sankcionavo. Atsižvelgdami į pasaulines krizes, ekonomistai vėl įspėja apie galimą draudimą turėti auksą. Tačiau ar toks scenarijus šiandien tikrai realistiškas ir kaip investuotojai gali veiksmingai apsisaugoti?
Ką iš tikrųjų reiškia draudimas turėti auksą?
Terminas „draudimas turėti auksą“ dažnai naudojamas kaip gąsdinimo priemonė, tačiau konkrečios jo formos gali skirtis. Iš esmės skiriami du griežtumo lygiai:
- Nuosavybės draudimas ir konfiskavimas: privatūs asmenys įstatymu įpareigojami perduoti savo investicinį auksą (luitus ir monetas) valstybei. Mainais jie gauna kompensaciją popierine valiuta pagal valstybės nustatytą (dažnai dirbtinai mažą) kursą. Papuošalams ir kolekciniams gaminiams (numizmatikai) tai dažniausiai netaikoma.
- Prekybos draudimas: nuosavybė išlieka legali, tačiau privati prekyba uždraudžiama. Prekiautojams neleidžiama parduoti aukso privatiems asmenims arba jį iš jų supirkti. Tai „išdžiovina“ rinką.
Istoriniai aukso draudimai: žvilgsnis atgal
Draudimai turėti auksą nėra šiuolaikinių sąmokslo teorijų kūrėjų išmonė, o istoriniai faktai. Jie pasitaikydavo ne tik totalitariniuose režimuose, bet ir nusistovėjusiose demokratijose. Tikslas beveik visada būdavo tas pats: išlaikyti valiutos kontrolę ir užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui.
JAV ir „Emergency Banking Act“ (1933 m.)
Bene žinomiausias pavyzdys yra JAV prezidento Franklin D. Roosevelt pasirašytas Executive Order 6102. Didžiosios depresijos įkarštyje JAV piliečiai per 14 dienų privalėjo pristatyti savo auksą valstybei už 20,67 JAV dolerio už unciją. Netrukus po to valstybė devalvavo dolerį ir padidino aukso kainą tarptautinėms operacijoms iki 35 dolerių – tai buvo didžiulis pelnas valstybės iždui taupančiųjų sąskaita. Draudimas galiojo iki 1974 m.
Vokietija ir Europa
Veimaro respublikoje aukso turėjimas buvo apribotas dar 1923 m., siekiant kovoti su hiperinfliacija. Nacistinėje Vokietijoje privatus aukso turėjimas ir prekyba buvo griežtai kriminalizuoti. „Valiutos apsaugos būriai“ konfiskavo tauriuosius metalus. Taip pat ir Didžioji Britanija 1966 m. uždraudė turėti daugiau nei keturias aukso monetas, kad palaikytų Didžiosios Britanijos svarą.
| Šalis | Laikotarpis | Kontekstas ir priemonės |
|---|---|---|
| Vokietija (Veimaro respublika) | nuo 1923 m. | Kova su hiperinfliacija; privalomas užsienio valiutos ir tauriųjų metalų keitimas. |
| JAV | 1933 – 1974 m. | Executive Order 6102. Privataus aukso turėjimo draudimas (išskyrus papuošalus) doleriui stabilizuoti. |
| Australija | 1959 – 1976 m. | Banking Act Part IV. Piliečiai privalėjo keisti auksą į popierinius pinigus, kad apsaugotų šalies valiutą. |
| Didžioji Britanija | 1966 – 1979 m. | Exchange Control Act. Draudimas turėti daugiau nei 4 aukso monetas svarui palaikyti. |
| Indija | 1963 – 1990 m. | Gold Control Act. Griežtas turėjimo ir prekybos reguliavimas užsienio prekybos deficitui kontroliuoti. |
Scenarijai: kada galėtų būti įvestas naujas draudimas turėti auksą?
Istoriškai draudimai turėti auksą padėdavo sanuoti pašlijusius valstybės finansus. Šiandien susiduriame su panašiais iššūkiais. Kokie scenarijai galėtų išprovokuoti tokį drastišką žingsnį?
- Skolų spąstai ir valiutos žlugimas (Euras/USD): kai pasitikėjimas fiduciarinėmis (fiat) valiutomis žlunga, žmonės bėga į materialųjį turtą. Norėdama sustabdyti šį kapitalo nutekėjimą, valstybė gali uždaryti „avarinį aukso išėjimą“.
- Skaitmeninių centrinių bankų valiutų (CBDC) įvedimas: skaitmeninės valiutos leidžia vykdyti visišką stebėjimą. Auksas, kaip anoniminė mokėjimo priemonė, yra natūralus šios sistemos konkurentas, todėl gali būti paskelbtas nelegaliu, siekiant priversti naudoti CBDC.
- Geopolitinė eskalacija: karo metu valstybės dažnai pasisavina savo piliečių turtą („naštos pasidalijimas“), kad finansuotų išlaidas ginkluotei.
Prekybos draudimo spąstai ir sprendimas: geografinė diversifikacija
Dažnai nepastebima rizika yra grynas prekybos draudimas privatiems asmenims (B2C). Jei nebegalite legaliai parduoti savo aukso ir tuo pačiu uždraudžiamas jo išvežimas per sieną, jūsų turtas patenka į spąstus. Vietos rinkoje vertė drastiškai krenta, nes nėra legalių pirkėjų – lieka tik rizikinga juodoji rinka.
Kodėl prasminga auksą laikyti už ES ribų
Norėdami išvengti šio scenarijaus, ekspertai rekomenduoja geografinės diversifikacijos strategiją:
- Laikymas už ES ribų: patartina didelę dalį aukso atsargų laikyti už tiesioginės ES prieigos zonos ribų (pvz., Šveicarijoje, Lichtenšteine ar Singapūre). Visos ES mastu įvestas draudimas turėti auksą ar kapitalo judėjimo kontrolė ten tiesiogiai negaliotų. Jei prekyba ES būtų uždrausta, jūsų auksas užsienyje išliktų apyvartoje ir likvidus.
- Namų atsargos tik „einamosioms reikmėms“: savo namuose turėtumėte laikyti tik nedidelius kiekius – tarsi „juodai dienai“ skirtas atsargas absoliučios krizės atvejams. Tam tinka mažos masės gaminiai (pvz., 1/10 uncijos arba žinomos investicinės monetos), kurie prireikus galėtų pasitarnauti kaip mainų priemonė. Didelių kiekių laikymas namuose kelia ne tik vagystės riziką, bet ir daro jus pažeidžiamus galimų kratų metu, jei būtų įvestas draudimas.
Išvada: auksas išlieka pagrindine atsarga „juodai dienai“
Draudimas turėti auksą yra blogiausias įmanomas scenarijus. Tačiau būtent todėl, kad valstybei taip sunku pasiekti auksą, jis išlieka viena svarbiausių turto draudimo priemonių. Tas, kas turi fizinio aukso – idealu, jei jis paskirstytas geografiškai – valdo vertę, esančią už bankų sistemos ribų.
Nors investuodami į auksą tikimės, kad prekyba visada išliks laisva, istorija rodo: pasirengimas yra viskas. Pandemijos priemonės mums parodė, kaip greitai valstybė ekstremalioje situacijoje gali drastiškai apriboti piliečių teises ir įvesti komendanto valandas, kontaktų draudimus bei kitas priemones. Šiame kontekste net ir bent dalinis prekybos auksu apribojimas neatrodo visiškai neįtikėtinas, nors tai paliestų tik nedidelę gyventojų dalį.
Pasinaudokite laisvės laikotarpiu, kad paruoštumėte savo portfelį krizėms. Per mūsų programėlę siūlome saugią prieigą prie tauriųjų metalų, laikomų už ES ribų, pradedant nuo 5 EUR – tai prasmingas papildymas kiekvienam, norinčiam ilgą laiką apsaugoti savo turtą.
Išlikite įžvalgūs
Jūsų Nils Gregersen