Šveicarijos aukso atsargos: Šveicarijos nacionalinio banko auksas
Šveicarijos aukso atsargos sudaro 1 040 tonų ir priklauso Šveicarijos nacionaliniam bankui (SNB). Nuo 2008 m. pabaigos atsargos nesikeičia. Palyginti su visais SNB užsienio valiutos rezervais, aukso dalis gana maža – apie 15 %.
Kiek aukso turi Šveicarija?
SNB turi 1 040 tonų aukso, daugiausia luitais, o mažesnę dalį – monetomis. Šis kiekis nepasikeitė nuo 2008 m. pabaigos. World Gold Council reitinge, įtraukus TVF ir ECB, Šveicarija užima aštuntą vietą.
Tai, kad auksas sudaro tik apie 15 % rezervų, lemia labai didelės SNB užsienio valiutos atsargos, šalia kurių aukso atsargos atrodo nedidelės.
Kur saugomas Šveicarijos auksas?
SNB duomenimis, apie 70 % aukso yra Šveicarijoje, apie 20 % – Anglijos banke Londone ir apie 10 % – Kanados banke. SNB pasiskirstymą aiškina tuo, kad nori galėti naudotis savo rezervais ir krizės metu. Decentralizuotas saugojimas mažina su viena vieta susijusią riziką.
Taigi užsienyje saugoma apie 312 tonų Šveicarijos aukso: apie 208 tonos Londone ir apie 104 tonos Kanadoje. Anglijos bankas buvo ir pagrindinė SNB aukso pardavimų atsiskaitymo vieta. SNB valdybos pirmininkas Thomas Jordanas pasiskirstymą pirmą kartą viešai atskleidė 2013 m. balandį. Nuo tada jis nepasikeitė – kitaip nei Vokietijoje, Austrijoje ar Indijoje, Šveicarijoje aukso parsigabenimo nebuvo.
Aukso pardavimai nuo 2000 m.
Ilgą laiką Šveicarijos frankas įstatymu buvo susietas su auksu. SNB galėjo pirkti ar parduoti auksą tik oficialiu 4 595 CHF už kilogramą paritetu – tai sudarė trečdalį dešimtojo dešimtmečio pabaigos rinkos kainos. 1997 m. ekspertų grupė padarė išvadą, kad 1 300 tonų aukso dydžio rezervai pinigų politikai nebereikalingi.
1999 m. birželį SNB paskelbė, kad pusė tuometinių jos 2 590 tonų atsargų pinigų politikai nebereikalinga. Po 1999 m. balandžio konstitucinės reformos ir 2000 m. gegužės naujojo Valiutos įstatymo pardavimai galėjo prasidėti. 1 170 tonų pateko į Vašingtono susitarimo dėl aukso taikymo sritį – šis susitarimas dalyvaujančių Europos centrinių bankų pardavimus ribojo bendrai 2 000 tonų. Likusias 130 tonų SNB pardavė pagal tolesnį susitarimą ir programą užbaigė 2005 m. kovo 30 d. Pajamos atiteko Konfederacijai ir 26 kantonams.
Dauguma pardavimų atsiskaityta per Anglijos banką. 2009 m. tolesniame susitarime dalyvaujantys centriniai bankai susitarė parduoti ne daugiau kaip 400 tonų per metus ir ne daugiau kaip 2 000 tonų per penkerius metus. SNB tuomet pareiškė, kad artimiausiu metu tolesnių pardavimų neplanuoja. Nuo 2008 m. pabaigos jis savo atsargas laiko nepakitusias.
2014 m. aukso iniciatyva
2014 m. lapkričio 30 d. Šveicarija balsavo dėl liaudies iniciatyvos „Išsaugokime mūsų šveicarišką auksą“. Ja reikalauta, kad SNB bent 20 % savo turto laikytų auksu, nebegalėtų parduoti aukso ir visą savo auksą saugotų Šveicarijoje.
Federalinė taryba, parlamentas ir SNB iniciatyvai prieštaravo. Rinkėjai ją atmetė 77,3 % balsų „prieš“, ir ji negavo daugumos nė viename kantone. Pagal oficialius rezultatus 1 974 137 balsams „prieš“ priešinosi 580 528 balsai „už“, o rinkėjų aktyvumas siekė 49,81 %.
Teisinis pagrindas
Pagal Federalinės Konstitucijos 99 straipsnį SNB dalį savo valiutos rezervų laiko auksu. Auksas papildo užsienio valiutos investicijas, rezervo poziciją TVF ir specialiąsias skolinimosi teises. 2014 m. iniciatyva būtų įrašiusi į Konstituciją fiksuotą aukso kvotą, įvedusi pardavimo draudimą ir nutraukusi saugojimą užsienyje – dauguma tai atmetė.
