Europos Centrinis Bankas (ECB) tarė savo žodį: bazinė palūkanų norma kol kas lieka nepakeista – 2,0 proc. Etape, kai rinkos stebėtojai ir investuotojai vienodai laukė aiškaus signalo, Frankfurto valiutos sergėtojai pasirinko stabilumą, o ne aktyvumą. Tačiau tai, kas skamba kaip niekuo neišsiskiriantis „nulinis etapas“, turi didelę reikšmę.
Sprendimas: kodėl 2,0 proc.?
ECB valdančiosios tarybos sprendimas įšaldyti bazinę palūkanų normą ties 2,0 proc. lygiu yra balansavimo veiksmas. Viena vertus, infliacija euro zonoje išlieka užsispyrusi, kita vertus, daugėja nuogąstavimų dėl vėstančios konjunktūros. Esamu palūkanų lygiu centrinio banko vadovai bando toliau spausti infliacijos lygį link siekiamo tikslo, kartu neįstumiant ekonomikos į gilią recesiją.
Finansų ekspertams šis žingsnis nėra visiškai netikėtas, tačiau jis siunčia aiškią žinią: sparčių palūkanų normų pokyčių ciklas kol kas baigėsi. Esame „plynaukštėje“, kurioje palūkanų normos gali išlikti „aukštesnės ilgiau“ (higher for longer), nei norėtų daugelis skolininkų.
Palūkanų pertraukos laimėtojai ir pralaimėtojai
Šio sprendimo poveikis kasdieniame gyvenime jaučiamas tiesiogiai:
- Skolininkams: tie, kurie tikėjosi greitai mažėjančių būsto paskolų palūkanų, nusivils. Paskolos išlieka brangios, o tai toliau spaudžia nekilnojamojo turto rinką.
- Taupantiesiems indėliuose: geroji žinia ta, kad palūkanos taupomosiose sąskaitose kol kas nemažės. Blogoji: esant 2,0 proc. bazinei palūkanų normai, reali grąža (atėmus infliaciją) dažnai vis dar yra neigiama.
Tylusis pavojus: realiųjų palūkanų efektas
2,0 proc. bazinė palūkanų norma skamba solidžiai, tačiau yra apgaulinga. Jei infliacija taip pat svyruoja šiame diapazone arba šiek tiek virš jo, taupomojoje knygelėje tikrasis turto didėjimas nevyksta. Paliktų pinigų perkamoji galia stagnuoja. Būtent čia sumanūs investuotojai ieško išeičių iš „nominaliosios vertės iliuzijos“.
Kodėl auksas dabar žiba
Tradiciškai vyrauja nuomonė: jei palūkanų normos kyla, auksas kenčia, nes taurusis metalas pats savaime neduoda palūkanų. Tačiau dabartiniame 2025 m. pabaigos rinkos etape matome atotrūkį nuo šios senos taisyklės. Nepaisant stabilaus 2,0 proc. palūkanų lygio, aukso kaina skuba nuo vienų aukštumų prie kitų.
Kodėl taurieji metalai ignoruoja palūkanų normas?
Didžiųjų bankų, tokių kaip J.P. Morgan, analitikai ir toliau prognozuoja kylančias aukso kainas, kai kuriais atvejais nurodydami tikslines vertes, gerokai viršijančias 3 000 JAV dolerių ribą. Tam yra dvi pagrindinės priežastys:
- Netikrumas kaip kuras: ECB palūkanų pertrauką rinkos dažnai interpretuoja kaip netikrumą. Ar ECB nebežino, ką daryti? Tomis akimirkomis, kai pasitikėjimas popierinėmis valiutomis (fiat pinigais) susvyruoja, investuotojai bėga į „saugią užuovėją“.
- Centriniai bankai perka patys: kol ECB išlaiko palūkanų normas piliečiams ties 2,0 proc., pasauliniai centriniai bankai savo rezervus masiškai perkelia į auksą. Tai sukuria dirbtinį trūkumą ir kelia kainą.
„Auksas yra didysis palūkanų dramos laimėtojas. Jis suteikia apsaugą nuo pinigų nuvertėjimo, kurios 2 proc. taupomoji sąskaita užtikrinti negali.“
Išvada: diversifikacija yra privaloma
ECB sprendimas suteikia taupantiesiems atokvėpį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neišsprendžia turto išsaugojimo problemos. Tie, kurie nenori pasikliauti vien tik Frankfurto sprendimais, turėtų dalį savo portfelio perkelti į fizinį turtą.
Naudodamiesi Spargold App, galite paprastai ir saugiai investuoti į fizinį auksą ir sidabrą – kaip į nesenstantį savo portfelio papildymą, nepriklausomai nuo to, ką ECB nuspręs toliau.
Išlikite įžvalgūs
Jūsų Nils Gregersen
